šmatlus

šmatlùs, -ì adj. (4) Grz 1. NdŽ, KŽ nuostabus, nepaprastas: Man tai pasirodė šmatliu daiktu A1884,11.

šmatlù n.: Už tai nešmatlu girdėti, jog visa kultūra (daba) žmonystės temptinai tempia prie visatiškumo A1884,10(J.Šliūp). Nėra šmatlu, jog tokiu tarpu ėmė gaišti daug pajėgų J.Šliūp. šmatliai adv. KŽ.

2. MitI391(J.Šliūp), NdŽ, KŽ puikus, prašmatnus. 3. MitI391(J.Šliūp), KŽ gyvas, judrus, įžvalgus.